Neformalus švietimas

Šiaulių Lieporių gimnazijos nepamokinės veiklos planas 2016-2017 m.m. >>>

Neformaliojo švietimo tvarkaraštis 2016-2017 m.m. >>>

NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ APRAŠYMAS

Meno kolektyvai
Užsiėmimų metu siekiama atskleisti vaiko kūrybinius ir talento gebėjimus, padėti jam atrasti ir realizuoti save muzikoje, dainavime, šokyje. Vaikai bando naujas idėjas, mokosi save suvokti kaip asmenybę, perteikia emocijas. Pamokos veda ugdytinius į grožio pasaulį, skatina tobulinti jų emocinį jautrumą, plėtoja vaizduotę, žadina saviraiškos ir kūrybos poreikį. Mokiniai realizuoja savo galimybes, improvizuoja, patiria kūrybos džiaugsmą pasirodymų metu.

Meninė raiška
Vaiko “įvisuomeninimas“ (socializacija) yra būsimo socialinio gyvenimo pagrindas. Svarbiausias uždavinys – saviraiškos įgūdžių formavimas, bendrinių, visuotinai priimtų moralės ir etikos normų suvokimas, asmenybės susiformavimas. Užsiėmimų metu stengiamasi atskleisti jo individualumą bei savarankiškumą, kūrybinius gebėjimus, padėti jam atrasti save šiuolaikiniame konkurencingame profesijų pasaulyje.
Vyraujanti kryptis: socializacija “dalyvaujant“, nes ji suteikia didesnę laisvę patiems pažinti ir tirti, skatina moksleivio savarankiškumą. Vaikai turi išmokti būti visaverčiais visuomenės nariais, perimti kultūrą ir tradicijas, ir tada patys galės atsiskleisti naujoje kategorijose.

Sveika gyvensena, turizmas, sportas
Užsiėmimų metu siekiama atskleisti sveikos gyvensenos naudą kasdieninėje veikloje. Vaikai supažindinami su judriaisiais žaidimais, taisyklėmis, lavinamas loginis mąstymas ir intelektas, sugebėjimas stiprinti sveikatą, gerinti fizinį išsivystymą. Vaikai puoselėja olimpinį judėjimą bei kilnaus elgesio sporte principus, susipažįsta su olimpinės chartijos nuostatomis. Mokiniai ugdo asmenines kompetencijas bei specifinius gebėjimus. Užduočių įvykdymas ir dalyvavimas varžybose ugdo valią ir savarankiškumą. Dalyvaudami mokinių olimpinio festivalio rengiamose varžybose bendrauja su kitų mokyklų mokiniais, aptarinėja savo ir draugų rezultatus.

Kraštotyrinis ugdymas, etninė kultūra
Vykdant programą turtinamos mokinių žinios apie gimtąjį kraštą, jo istoriją, etninį savitumą, išmokstama rinkti, sisteminti, užrašyti kraštotyrinę medžiagą, kūrybiškai dirbama pasirinkta darbo tema. Programos dalyviai gilina žinias apie gerai pažįstamos aplinkos savitumą, mokosi kritiškai vertinti pokyčius, save suvokti kaip tautos atstovą ir tradicijų tęsėją, įgija bendravimo ir bendradarbiavimo, komandinio darbo įgūdžių. Praktinė kraštotyrinė veikla padeda atskleisti vaiko kūrybinius gebėjimus. Mokiniai gilinasi į tautosakos, etnokultūros lobynus. Muziejuje sukaupti rašytiniai ir daiktiniai šaltiniai padeda mokiniams geriau pažinti ir suprasti tautos istorijos įvykius, reiškinius bei procesus, jie mokosi pažinti savo kraštą, tautos tradicijas ir papročius iš pirminių šaltinių. Dėstomas kursas padeda mokiniams suvokti laiko tėkmę. Kraštotyros būrelyje vyksta mokykliniai ir miesto renginių projektai, edukacinė veikla bei dalyvavimas įvairiuose miesto bei respublikos organizuojamuose renginiuose.

Techninė kūryba, techninis sportas
Tenkinamas vaikų poreikis techninei kūrybai, ugdomi specifiniai techniniai ir kūrybiniai gebėjimai, bendrosios ir dalykinės kompetencijos. Skatinamas vaikų noras dalyvauti varžybose, bendrauti su kitų mokyklų ir miestų mokiniais, dalijamasi patirtimi.

Jaunimo skautų grupė
Ugdoma vaikų pilietinė ir tautinė savimonė, patriotizmas, pradinis karinis ir psichologinis pasirengimas, drąsa, ištvermė, drausmė ir pareigingumas. Teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose vaikai suvokia žmogaus kaip piliečio laisvių, teisių ir pareigų reikšmę gyvenant demokratinėje visuomenėje, ugdomi specifiniai gebėjimai mokantis topografijos, taktikos, ryšių, inžinerijos, medicinos, lavinamas fizinis pasirengimas.