LUKAS BERŽANSKIS – istorija
Sveiki, lieporiečiai! Su Jumis sveikinuosi aš, Lukas Beržanskis, buvęs šios puikios mokyklos gimnazistas, dabar jau Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas. Kaip aš ten patekau ir kodėl būtent ten, paaiškinsiu prisiminimais grįžęs į mokyklos laikus, nes kitaip neįmanoma visko paaiškinti .
Pradžia buvo III-oje gimnazijos klasėje, kai istoriją mums pradėjo dėstyti mokytoja Irena Dagienė. Būtent šis žmogus mane privertė (galbūt geriau čia tiktų sakyti padėjo) pamilti istoriją bei mokytojo profesiją. Nuo pat pirmų dienų mokytoja sugebėjo užkrėsti savo smalsumu ir domėjimusi istorija.
Taip gerai išlaikyti istorijos egzaminą man padėjo užsiėmimai ,,Sėkmės gimnazisto mokykloje“. Per visas pamokėles, kurias turėjau IV-oje klasėje , aš išmokau daug daugiau negu per visus praėjusius metus. Išmokau ne tik greitai analizuoti ir nagrinėti šaltinius, daug įvairių datų, bet įgijau ir gyvenimiškos patirties, įkvėpimo, sulaukiau ir supratingumo, ir paguodos, kai to reikėdavo. Tik mokytojos meilė istorijai, nusiteikimas bei mokėjimas kartu su žiniomis perduoti ir jausmą man padėjo pasiekti tiek, kiek esu pasiekęs dabar.
Turbūt iš karto kyla klausimas, ką aš tokio jau pasiekiau? Visų pirma, būtina pasakyti, jog kiekvienam pasiekimai yra matuojami skirtingais matais, tačiau aš dabar esu dar vienu žingsniu arčiau savo svajonės. Studijuoju Vilniaus universiteto Istorijos fakultete istoriją. Studijos mane nuoširdžiai nustebino, kadangi atėję gavome visiškai ne tai, ko tikėjomės. Kolektyvas (tiek dėstytojų, tiek studentų) – nerealus. Drąsiai galiu sakyti, jog tai vieni šilčiausių ir draugiškiausių žmonių, sutiktų mano gyvenime. Paskaitose kalbame apie ateitį, apie praeitį, siejame tam tikrus praeities įvykius su šių dienų aktualijomis, diskutuojame apie tai, kokiais istorikais norėtume būti, kokios yra istoriko galimybės. Tiems, kas svarsto apie istorijos studijas, bet dėl kažkokios priežasties baidosi , norėčiau pakartoti Jums tai, ką sakė mūsų gerbiama dėstytoja Loreta Skurvydaitė: ,, Jūs manote, kad viskas, ką gali veikti baigęs istoriją,- tai šaltinių tyrinėjimas, buvimas mokytoju, ėjimas iš proto dėl įvairių senienų dirbant kokiame nors muziejuje? Jūs visiškai klystate! Istorikų yra visur – pradedant nuo prezidentų, Seimo narių, deputatų, muzikantų, mokytojų ar virėjų ir baigiant sėdinčiais kalėjime. Kodėl istorikai yra reikalingi visur? Todėl, kad jie, priešingai negu baigę kitą specialybę, sugeba be galo gerai ir greitai analizuoti įvairius tekstus, įžvelgti tam tikras smulkmenas, nepastebimas kitiems, bei jų pasaulio suvokimas yra neaprėpiamai didžiulis“.
Tikiuosi, jog mano istorija kam nors padėjo apsispręsti imtis arba nesiimti istorijos studijų ar bent jau istoriko kelio. Ačiū nepagailėjusiems laiko ir perskaičiusiems šį „straipsnį“, jei vis dar turėsite kokių nors klausimų, mielai į juos atsakysiu asmeniškai.
XXXVIII laidos abiturientas Lukas Beržanskis