Kaip įprasta, paskutinį sausio savaitgalį Lieporių gimnazija savo buvusius mokinius sukvietė į tradicinį susitikimą. Šventė prasidėjo bendruomenės choro atliekama daina „Namai, kur tebelaukia“. Renginio vedėjai, gimnazijos mokytojai Eugenijus Andrulis ir Laima Gricienė, kuri, beje, irgi baigusi tą pačią gimnaziją, džiaugėsi, kad čia auginami gabūs, svajojantys, talentingi lieporiečiai. Visus, sugrįžusius į „tradicinę penktadienio penkminutę“, sveikino gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė ir linkėjo jaukiai praleisti laiką kartu prisimenant geriausius patirtus momentus. Kalbinami buvę mokiniai dalijosi mintimis, kuo svajojo būti ir kuo tapo iš tikrųjų – beveik visų svajonės išsipildė. Žinoma, kokia šventė be jau tradiciniu tapusio gimnazijos šokio „Agotėlė“, kurį atliko „Lieporiuko“ kolektyvas (vad. A. Arlauskas). Šiltais prisiminimais apie gimnazijoje praleistus metus dalijosi buvusi gimnazistė Jorė, kuri kartu su dabar šioje gimnazijoje besimokančia sese Ūla atliko visus iki širdies gelmių sujaudinusią dainą „Sušalę lašai“. Daug ovacijų sulaukė mokytojų muzikinis numeris „Mažulė“. Prisiminimais dalijosi ir buvusios auklėtojos, kurių širdyse liko įsimintiniausi auklėtinių nuotykiai, o patys auklėtiniai jau gali prisipažinti, ko tuo metu jos nežinojo, pavyzdžiui, kad paskutinėse gimnazijos klasėse tėvai išvis nematė pažymių knygelės… Renginio pabaigoje skambėjo muzikos mokytojų E. Andriulio ir M. Dankio duetu atliekama daina „Pavakary“. Skambant gimnazijos himnui, visi skirstėsi į klases, kur kartu su bendramoksliais ir auklėtojomis prisiminimais grįžo į praeitį, dalijosi dabarties džiaugsmais ir rūpesčiais. Linkime niekada neužmiršti, kad visada „tarp liepų, tarp gluosnių“ jūsų laukia Lieporių gimnazija.
Grįžti ten, kur tebelaukia
15
ankstesnis įrašas