Turbūt ne vienas suaugęs, paklaustas, ką jam reiškia sugrįžimas į mokyklą, susimąstytų, kas tai… Tai kaip ir prieš metus, dvejus ar dešimtmetį aidintis nerūpestingas juokas, laiko dulkėse skęstantys prisiminimai, sniege išmintas takelis ir tas nesibaigiantis, su niekuo nesupainiojamas šurmulys. Kaip ir kasmet, Lieporių gimnazija paskutinį sausio savaitgalį buvusius mokinius pakvietė į tradicinį susitikimą. Renginys prasidėjo tinklinio varžybomis tarp svečių ir dabartinių gimnazistų. Po smagios kovos tarp brandos ir jaunystės nugalėjo draugystė ir renginys toliau vyko aktų salėje. Renginio vedėja, gimnazijos neformalaus ugdymo skyriaus vedėja Laima Gricienė, kuri, beje, irgi baigusi tą pačią gimnaziją, džiaugėsi, kad buvę mokiniai nepabūgo speiguoto vakaro ir sugrįžo į gimnaziją. Visus susirinkusius sveikino gimnazistų choras, kartu su buvusiu mokiniu, dabar gimnazijos informacinių technologijų mokytoju Sauliumi Bušininku atlikę jo paties kūrybos dainą „Dar tikiu“. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė, kuri pasidžiaugė grįžusiais „namo“, ir dėkodama palinkėjo jaukiai praleisti laiką kartu prisimenant geriausius patirtus momentus. Prisiminimais apie mokykloje praleistus metus dalijosi 34 laidos abiturientai – tai paskutinė laida, besimokiusi čia nuo pirmos iki paskutinės klasės. Jie džiaugėsi, kad puikiai čia sekėsi ir visi užaugo sėkmingais žmonėmis. Kalbinami buvę mokiniai dalijosi mintimis apie tai, kaip sekėsi mokykloje, kuo svajojo būti, džiaugėsi, kad beveik visų svajonės išsipildė, kai kurie džiaugėsi, kad gimnazijoje jaučiasi kaip namie. „Bičiulių daina“, atlikta gimnazisčių Ūlos, Beatos ir mokytojo Mykolo akompanuojant trečiokei Agotai, sukėlė nostalgiškus prisiminimus. Koncerte nuskambėjo Viltės Adomavičiūtės pianinu atliekama melodija – mes visi puikiai prisimename, kaip visa gimnazija per pertraukas skambėdavo nuo muzikos garsų ir pasiilgstame Viltės atliktų melodijų. Pasak alumnės, muzika gimnazijoje ją lydėjo visus ketverius metus, praleistus gimnazijoje, o stebėdama savo mokytojus ir įkvėpta jų pavyzdžio ir pati pasirinko pedagogo profesiją. Jaukius momentus gimnazijoje priminė praėjusių metų laidos abiturientų Akvilės Korsakaitės ir Mato Šteimanto atlikta daina ,,Tai, kas mus jungia“. Kalbėdama Akvilė sakė, kad mokykliniais metais patyrė labai daug emocijų, o dabar ryškiausia – ilgesys, vadinasi, čia buvo gera, jei yra ko pasiilgti. Koncerto pabaigoje naujai suskambėjo gimnazijos mokytojų Eugenijaus Andrulio, Sauliaus Bušininko ir Mykolo Dankio atlikta daina „Funiculi, Funiculia“. Skambant gimnazijos himnui, visi skirstėsi į klases, kuriose vakaras tęsėsi prisiminimų akimirkomis.
Šiandien laikas audžia savo voratinklį prisiminimų gijomis. Mes dėkingi jums, mieli lieporiečiai, kad buvote ir kad sugrįžote į savo gimnaziją.
