Pirmoji pasaulinė rankų plovimo diena buvo paminėta 2008 m. Pažymint šią dieną siekiama informuoti visuomenę ir suvokti rankų plovimo su muilu svarbą, kaip veiksmingą ir prieinamą būdą sumažinti ligų plitimą. Spalio 15-oji – Pasaulinė rankų plovimo diena, todėl svarbu ne tik minėti šią dieną, bet pabrėžti jos svarbą ir atsiminti, kad per nešvarias rankas plinta apie 80 proc. infekcinių ligų, net 8 iš dešimties ligų būtų galima išvengti tinkamai plaunant rankas. Dėl netinkamos rankų higienos ir prastų rankų plovimo įgūdžių padidėja rizika susirgti ne tik žarnyno infekcijomis, tačiau ir kvėpavimo takų ligomis. Tyrimų duomenimis, rankų plovimas trečdaliu sumažina viduriavimo tikimybę ir penktadaliu – sergamumą kvėpavimo takų ligomis.
Prieš COVID-19 pandemiją rankų higienos svarba nebuvo tokia aktuali ir nesusimąstėme apie jos svarbą padedant užkirsti kelią ligų plitimui. Tačiau pasaulinė pandemija iš tiesų parodė rankų higienos svarbą, o tai reiškia, kad ši diena dabar turi papildomą reikšmę, nors ji minima jau nuo 2008 m.
Mikrobinę odos florą sudaro pastovūs (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai) mikroorganizmai. Pastovūs mikroorganizmai (plazmos nekoaguliuojantys stafilokokai, difteroidai) gyvena ant odos paviršiaus, gilesniuose odos sluoksniuose, riebalų liaukose, plaukų maišeliuose, ant jos išlieka ir dauginasi. Jie mūsų organizmui nekenkia, o kaip tik yra reikalingi, tai apsauginė organizmo flora. Pastovūs mikroorganizmai gali skirtis priklausomai nuo lyties, amžiaus ir rasės. Jų virulentiškumas (užkrečiamąsias ligas sukeliančių mikrobų patogeniškumo laipsnis) yra labai nedidelis, todėl mums nepavojingi. Laikiną odos mikrobinę florą (patogeninės bakterijos, virusai, grybeliai ir kt.) sudaro ant rankų patekęs užkratas, kuris išgyvena tik tam tikrą laiką, nes nesidaugina ant odos.
Laikiniesiems mikroorganizmas būdingas didelis virulentiškumas, todėl jie itin mums pavojingi. Įprastinis rankų plovimas muilu ir vandeniu pašalina daugelį laikinų mikroorganizmų. Alkoholinis rankų antiseptikas efektyviau užmuša ir pašalina laikinus mikroorganizmus, todėl jei rankos nėra vizualiai užterštos, pirmenybę teikti higieninei rankų antiseptikai.
Nors kartais net nepagalvojame, bet daugiausiai mikroorganizmų slepiasi po rankų papuošalais, žiedais, apyrankėmis, laikrodžiais, nagais, odos nelygumuose, įtrūkimuose, todėl norint, kad rankos būtų švarios ir netaptų ligų pernešėjomis, todėl plaunant jas reikia atkreipti ir į tokius paprastus kasdienius dalykus. Be to, netinkamai plaunant rankas, ar nesilaikant higienos mikroorganizmai yra perduodami ar paliekami ant kitų paviršių – sveikinantis ir spaudžiant rankas, naudojantis bendrais daiktais, kaip tušinukai, kompiuterių klaviatūra, durų rankenos, pirkinių krepšeliai, klozeto dangtis ar bakelio nuleidimo mechanizmas, durų skambutis, šviesos jungtukas ir pan. Labai svarbu saugoti save ir kitus, visi šie mikroorganizmai patekę į mūsų organizmą gali sukelti įvairias ligas ir skaudžias pasekmes, todėl saugokime save ir vieni kitus.
Kiekvienas turi žinoti, kodėl būtina ir kaip tinkamai plauti rankas. Rankų plovimas užkerta kelią ligoms plisti. Ypač svarbu plauti rankas ligų epidemijų metu: žiemą, kai plinta gripas; vasarą, kai padaugėja žarnyno infekcijų.
Rankų plovimas su muilu pašalina mikrobus nuo rankų ir apsaugo nuo infekcijų, nes:
• žmonės nejausdami dažnai liečia akis, nosį ir burną, todėl mikrobai gali lengvai patekti į organizmą,
• mikrobai nuo neplautų rankų gali patekti į maistą, gėrimus, kai žmonės juos ruošia vartojimui; tokiu būdu mikrobai gali pasidauginti maisto produktuose ir sukelti ligas,
• mikrobai nuo neplautų rankų gali patekti ant kitų objektų – stalviršio, durų rankenų, žaislų ir kt. ir taip lengvai išplisti.
Įdomūs faktai apie žmogaus gyvenimą tarp mikrobų:
• Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų.
• Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams.
• Kas ketvirtas asmuo, besinaudojantis viešuoju transportu, ant savo rankų nešioja išmatų bakterijas.
• Ant mobiliųjų telefonų gyvena 300 kartų daugiau mikrobų nei viešajame tualete.
• Dauguma žmonių rankų plovimui skiria apie 5 sekundes.
Kada reikia plauti rankas:
• visada, kai jos nešvarios;
• prieš valgant;
• pasinaudojus tualetu;
• prieš ir po maisto gaminimo;
• po darbo su nešvariais indais ar stalo įrankiais, kitais daiktais;
• prieš vaiko maitinimą;
• pakeitus vystyklus;
• grįžus iš lauko, kiemo, daržo ar sodo;
• pasinaudojus visuomeniniu transportu;
• pabuvus viešose vietose;
• pabendravus su sergančiu žmogumi;
• po nosies valymo, čiaudėjimo, kosėjimo;
• pažaidus su gyvūnais.
Kaip taisyklingai plautis rankas?
Rankas reikėtų plauti dažnai ir kruopščiai su vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių. Jei muilo ir vandens nėra, taip pat galima naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų antiseptiką su ne mažiau kaip 60% alkoholio. 20 sekundžių yra minimalus rekomenduojamas rankų plovimui skirtas laikas, t. y. delnų, pirštų galiukų ir rankų išorės trynimui.
Kruopščiai nuplaukite savo nykščius. Tyrimai rodo, kad žmonės nuolat pamiršta nusiplauti nykščius, ypač jų išorinę pusę. Nepamirškite savo dominuojančios rankos. Žmonės linkę geriau nusiplauti ne dominuojančią ranką, todėl nepamirškite sąžiningai nuplauti abiejų rankų!
Tinkamiausias – vėsus vanduo. Rankas geriausiai plauti šaltu ar vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo gali pažeisi rankų odą. Tačiau vandens temperatūra nėra svarbiausia. Apsisaugoti nuo mikrobų padeda tinkamas ir dažnas rankų plovimas.
Kokias rankų higienos priemones rinktis?
Rankų plovimui rekomenduojama naudoti skystą muilą be antimikrobinių priedų, neutralaus ph, dozatoriuose. Kietas muilas nerekomenduojamas viešose vietose, tačiau gali būti naudojamas namuose, jei juo naudojasi vienas žmogus ar šeimoje niekas neserga užkrečiamąja liga. Plauti reikėtų vėsiu vandeniu, nes karštas vanduo nuriebalina, skatina odos pabrinkimą (patinimą), išsausėjimą.
Atkreipkite dėmesį į tai, kaip nusausinate rankas. Tai nesvarbu, jei nusiplovę rankas naudojate popierinius rankšluosčius arba karšto oro džiovintuvą. Tačiau venkite naudotis bendrais rankšluosčiais. Namuose kiekvienas turėtų naudoti tik savo asmeninį rankšluostį, ypač, kai namuose yra ligonis. Kuo dažniau plaukite ir keiskite savo rankšluostį arba naudokite vienkartinius rankšluosčius ir servetėlės.
Padeda rankų plovimo priminimo ženklai
Tyrimai rodo, kad rankų plovimo priminimo ženklai, pakabinti restoranuose arba poliklinikų tualetuose, tikrai paskatina rankas plauti dažniau. Galima paprasčiausiai atspausdinti ar nusipiešti ženklus, raginančius plauti rankas, ir naudoti savo vonioje, ypač jei namuose yra mažų vaikų.
Straipsnis parengtas pagal http://www.ulac.lt/ ir http://smlpc.lt/ informaciją, parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Edita Banevičienė