Kelionę į projekto „INCLUDE” ( ,,Neformalaus ugdymo, kūrybiškumo ir gyvenimo įgūdžių dermė)“ susitikimą pradėjome anksti ryte. Su šypsenom ir gera nuotaika pajudėjome nuo Lieporių gimnazijos link Rygos oro uosto. Žinoma, kaip kelionė be nuotykių. Kas telefoną užmiršo, kas bilietą pametė, bet, svarbiausia, atskridome laimingai!
Į Raveną atskridome tik naktį, todėl pažintį pradėjome tik antradienio rytą. Pirmą dieną atsibusti kitoje šeimoje buvo šiek tiek keista ir nejauku, juk matomės tik pirmą kartą, bet pradėjus bendrauti baimė iškart išnyko. Tikrai jautėme, jog esame pietų šalyje – žmonės čia labai šilti ir draugiški, ir oras čia tikrai šiltesnis.
Pirmą dieną daug laiko praleidome mokykloje, kur susipažinome su italų švietimo sistema, pamatėme mokyklos patalpas ir patys dalyvavome lotynų kalbos pamokoje. Po pietų, skaniai pavalgę ir pailsėję, mažomis ir spalvotomis senamiesčio gatvelėmis patraukėme apžiūrėti taip išgirtų Ravenos mozaikų. Vaizdai iš tiesų įspūdingi. Visų bažnyčių ir muziejų vidus išklotas smulkiomis detalėmis. Kiekviena detalė nudažyta skirtingai. Neįtikėtina, kaip žmogus galėjo visą tai sukurti.
Trečiadienį turėjome galimybę patys dėlioti mozaiką, darbas buvo tikrai nelengvas, bet puikiai atpalaiduojantis ir leidžiantis tapti menininku. Atsipalaidavę ir linksmi po malonaus darbo autobusu vykome į jachtų prieplauką, kur susitikome su negalią turinčiais žmonėmis. Pamatėme, kaip jie užsiima tikrai įspūdingai atrodančiu buriavimu. Išalkę šokome į autobusą ir lėkėme gaminti picų! Mes, merginos, pasirodėme labi gerai ir netgi laimėjome prizų. Vakaras buvo tikrai įsimintinas, susipažinome su kitų šalių atstovais iš Graikijos ir Olandijos, o susipažinome labai paprastai ir netikėtai – žaisdami paprastą lietuvišką žaidimą.
Kitą rytą, išvažiavome aplankyti vieną iš nuostabiausių miestų pasaulyje – garsiąją Veneciją. Ten aplankėme San Marco aikštę, kuri padarė didelį įspūdį savo stiliumi ir architektūra, taip pat plaukėme siauraisiais Venecijos kanalais ir, žinoma, nepraleidome progos aplankyti garsųjį Sospiri tiltą, garsėjantį savo legenda, jog pasibučiavę ant šio tilto įsimylėjėliai niekados neišsiskirs! Dieną užbaigėme vaikštinėdami po mažas ir jaukias Venecijos gatveles.
Penktadienį pradėjome mokykloje. Ten pristatėme savo projektus apie įvairias organizacijas, padedančias žmonėms spręsti socialines problemas. Antroje dienos pusėje susitikome su Ravenos mero atstove – diskutavome svarbiais jaunimui klausimais apie toleranciją, pilietiškumą, lygybę Vėliau lankėmės Ravenos universitete, klausėme paskaitą ir diskutavome apie migracijos problemą ir jos sprendimo būdus.
Ir štai išaušo paskutinis saulėtas rytas Italijoje. Dieną pradėjome „rimtu“ žaidimu „Lobių medžioklė“! Išsiskirstę į daug mišrių komandų pradėjome žaidimą. Užduotys buvo paskirstytos po visą senamiestį, todėl žaisdami tikrai nepoilsiavome. Atėjus vakarui visi susitikome gyvos muzikos koncerte, kuriame galėjome paskutinį sykį pabūti kartu. Turbūt tik atėjus laikui išvažiuoti mes supratome, kokia mums ši kelionė buvo brangi. Kiek draugų mes ten susiradome, o kai kas ir simpatijų. Bet svarbiausia, kad vieni kitų tikrai ilgai nepamiršime. Kaip ir neužmiršime tų nuostabių ir tylių vakarinių pasivaikščiojimų Italijos gatvėmis. Na, tikrai neblogai pažinome italų kultūrą ir jų papročius . Patvirtinsiu, kad Italijoje pusryčiai be raguolio ar skanios bandelės su kava – tikrai ne pusryčiai, o be makaronų vakarienės Italijoje net nebeįsivaizduoju!
Linkiu ir jums atrasti savyje drąsos ir dalyvauti projektinėje veikloje!
Rugilė Stankevičiūtė, Šiaulių Lieporių gimnazijos mokinė