Profilaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ketvirtas (24,5 proc.) Lietuvos gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebegali pakelti dantų skausmo, 37 proc. – pajutę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Didžiausią nerimą kelia tai, jog burnos sveikata nesirūpina ir jauno amžiaus žmonės – 11,7 proc. 20–29 metų amžiaus apklaustųjų nurodė, jog pas odontologus nesilanko išvis.
Sveikatos specialistai teigia, kad burnos sveikata yra labai susijusi su viso organizmo sveikata. Prasta burnos sveikata gali pabloginti mūsų gyvenimo kokybę, paveikti mūsų kalbą, pakenkti valgymui ar bendravimui. Dėl to gali kilti įvairių fizinių, psichologinių ar socialinių sunkumų. Sveiki dantys suteikia galimybę tinkamai maitintis, kalbėti, šypsotis ir gyventi be skausmo.
Kaip tinkamai prižiūrėti dantis?
Dantų ir dantenų ligas, kaip ir kai kurias kitas organizmo ligas, sukelia panašūs rizikos veiksniai, tokie kaip alkoholis, rūkymas, didelis cukraus suvartojimas ir prasta mityba. Sveikatos specialistai pabrėžia, kad rūpindamiesi savo burnos sveikata, rūpinatės ne tik gražia šypsena, bet ir viso organizmo sveikata. Jų rekomendacijos, kaip taisyklingai prižiūrėti dantis:
• Valyti dantis 2 kartus per dieną po 2 min.
• Kasdien naudoti dantų siūlą, tarpdančių šepetėlį ir liežuvio valiklį.
• Pavalgius praskalauti dantis vandeniu, negalima valyti dantų iškart po valgio, tik praėjus 20–30min.
• Vengti maisto su pridėtiniu cukrumi.
• Keisti dantų šepetuką kas 3 mėnesius.
• Reguliariai lankytis pas odontologą.
• Nerūkyti ir vengti alkoholio.
Burnos ertmės higiena yra pagrindinė profilaktikos priemonė
Dantis rekomenduojama valyti du kartus per dieną – ryte ir vakare po valgio, prieš tai išvalius dantų tarpus tarpdančių siūlu. Pavalgius išskalauti burną vandeniu. Dantys valomi šepetėliu ir pasta. Burnos ertmėje yra vietų, kur kaupiasi apnašos, bet jas pasiekti šepetėliu ir tarpdančių siūlu yra sunku. Tai burnos galas, liežuvio šaknis, po liežuviu, ant liežuvio, ties dantenų riba, ant skruostų gleivinės, ant viršutinio gomurio. Šioms vietoms naudojami gydomieji skalavimo skysčiai. Jie naikina bakterijas, mažina skausmą ir uždegimą, apnašų kaupimąsi. Tačiau jais piktnaudžiauti nepatartina, nes gali išbalansuoti natūralią burnos mikroflorą. Liežuvis valomas specialiu šepetėliu. Išvalius liežuvį, lėčiau kaupiasi apnašas ant dantų, gerėja burnos kvapas.
Kiek praėjus laiko po valgio būtina valyti dantis?
Klaidinga manyti, kad dantis būtina valyti iš karto po valgio. Taip elgdamiesi galite negrįžtamai sugadinti danties emalį, kadangi maiste esančius angliavandenius žmogaus burnoje gyvenančios bakterijos paverčia rūgštimis, kurios neigiamai veikia danties paviršių ir jis tampa labai jautrus, o praėjus tam tikram laikui po valgio žmogaus seilės neutralizuoja rūgštis ir danties emalis atsistato, tad patartina dantis valyti praėjus mažiausiai 5 minutėms po valgio.
Kaip taisyklingai valyti dantis?
Negailestingai brūžindami dantis šepetėliu pirmyn – atgal , tikrai nepasieksite norimo rezultato, greičiau priešingai – nekokybiškai išvalysite dantis, pažeisite emalį ir užgausite dantenas. Dantis rekomenduojama valyti šluojamaisiais arba sukamaisiais judesiais – nuo dantenų kramtomųjų paviršių link. Svarbu, kad išvalytumėte visus dantis iš visų pusių. Tam ne visada pakanka paprasto dantų šepetėlio, kadangi jis nepasiekia tarpdančių, kuriuose kaupiasi maisto likučiai ir galybė bakterijų, tad vertėtų įsigyti specialų dantų šepetėlį tarpdančiams arba tarpdančių siūlą, kuris padės išvalyti sunkiai pasiekiamas vietas. Išvalę dantis, išskalaukite burną vandeniu ar burnos skalavimo skysčiu. Tiesa, dažnai kyla klausimas, ar burnos skalavimo skystis yra būtinas. Ne, nėra būtinas, tačiau rekomenduojamas.
Kaip išsirinkti burnos skalavimo skystį?
Šiandien yra labai daug burnos skalavimo skysčio rūšių: vieni atgaivina ir suteikia malonų kvapą, kiti dezinfekuoja burną, veikia raminančiai arba turi priešuždegiminių savybių, todėl kiekvieno žmogaus pasirinkimą turėtų lemti jo dantų ir burnos ertmės būklė. Idealu, jei šiuo klausimu būtų galima pasitarsi su savo odontologu, jei nėra galimybės, jums visada padės vaistininkas.
Kaip išsirinkti dantų šepetėlį?
Renkantis dantų šepetėlį, būtina atkreipti dėmesį į jo šerelių minkštumą. Nepatartina rinktis dantų šepetėlio su kietais šereliais, kadangi jie gali pažeisti dantų emalį bei dantenas. Minkštas šepetėlis su užapvalintais ir tankiais šereliais – optimaliausias pasirinkimas. Tiesa, jei neseniai turėjote burnos chirurgijos arba periodontologinę operaciją, rinkitės specialius, itin minkštus dantų šepetėlius. Specialūs dantų šepetėliai rekomenduojami ir nešiojant dantų kabes bei ortodontinio gydymo metu.
Svarbu! Dantų šepetėlis kaip ir kempinė „sugeria“ mikrobus bei bakterijas, todėl jį būtina keisti kas tris mėnesius.
Kaip išsirinkti tinkamiausią dantų pastą?
Dantų pastos pasirinkimas išties labai individualus dalykas, kurį lemia žmogaus dantų bei dantenų būklė bei amžius. Vaikams nuo 1 iki 6 metų dantukus reikia valyti dantų pasta, kurios sudėtyje yra apie 500 ppm fluoridų. Nuo 6 metų, kai iškrenta pieniniai dantys ir pradeda dygti pagrindiniai, vertėtų rinktis dantų pastą, kurios sudėtyje yra 1000-1500ppm fluoridų. Šiame amžiuje galioja mūsų senolių patarlė „kaip pasiklosi, taip išmiegosi“, kadangi dygstantiems pagrindiniams dantims labai reikalingas fluoridas, kuris užtikrina, kad dantys būtų sveiki ir nepradėtų anksti gesti. O štai suaugusiems rekomenduojama rinktis profilaktinę dantų pastą su fluoru, jei dantenos labai jautrios, kraujuoja arba yra uždegimas, rinkitės pastą, kurios sudėtyje yra raminančių ir uždegimą mažinančių medžiagų – medetkų, ramunėlių, levandų ekstrakto ir pan. Jei rūkote, dažnai vartojate dantis dažančius skysčius – kavą, raudoną vyną, gaiviuosius gėrimus arba dantys genetiškai linkę keisti spalvą, naudokite balinančias dantų pastas, kurios padeda išsaugoti šviesesnę dantų spalvą.
Burnos higiena nešiojant breketus
Netaisyklinga dantų padėtis nėra tik estetinė problema. Dėl netaisyklingos dantų padėties gali išsivystyti virškinimo ligos, didesnė karieso ir dantenų ligų tikimybė. Ilgainiui gali pakisti sąkandis, dikcija. Koreguoti dantų padėtį galima ir vaikams – rekomenduotina nuo tada, kai išdygsta visi nuolatiniai dantys, ir suaugusiesiems. Ši galimybė – o kai kuriems pacientams ir būtinybė – nėra skausminga procedūra. Ortodontinis gydymas gali trukti dvejus ar trejus metus. Ortodontiniai aparatai yra dviejų tipų: nuimamieji (dantų plokštelės, kapos) ir nenuimamieji (breketai). Breketo aparatą sudaro specialūs miniatiūriniai metaliniai laikikliai, tvirtinami ant dantų priklijuojamomis detalėmis. Ilgai būdami ant dantų, jie tampa savaiminio dantų paviršių apsivalymo kliūtimi. Tad nešiojant breketus labai svarbūs burnos higienos įgūdžiai. Jeigu jie netinkami ir burnos bei dantų priežiūra nepakankama, zonose prie breketų tvirtinimo vietų kaupiasi minkštasis apnašas. Taip visą gydymo laikotarpį nenuimamieji breketai gali tapti mikroorganizmų užuovėja, o tai – dantų ėduonies (karieso) rizika. Tinkamai nenuvalant dantų apnašo, gali išsivystyti dantenų uždegimas; jo požymiai – kraujavimas, paraudimas, paburkimas. Pastebėta: jeigu dantys valomi nepakankamai gerai, didesnė ir mikroorganizmų rūšių įvairovė burnoje. Ypač probleminė higienos požiūriu yra sritis tarp breketo lankelio ir dantenų krašto priekaklelinėje srityje, nes ši danties dalis įprastinėmis priemonėmis sunkiai pasiekiama ir beveik neišvaloma.
Kai skubėti nedera
Jeigu gydytojas įvertina, kad pacientas nepakankamai gerai rūpinasi burnos higiena, ortodontinis gydymas pradedamas nuo tinkamų higienos įgūdžių ugdymo bei mokymo, kaip valyti dantis ir prižiūrėti burnos ertmę. Pradedant ortodontinį gydymą pacientui gali būti pasiūlyta ši programa:
– Burnos higienos mokymasis.
– Profesionali burnos higienos procedūra.
– Mitybos koregavimas. Rekomenduojama daugiau vartoti žuvies bei kitų jūros produktų, pieno produktų, mikroelementų.
– Kaip papildomą dantų higienos namuose priemonę bei dantų emalio stiprinimo priemonę gali būti rekomenduota naudoti specialų dantų gelį, kurio sudėtyje yra mineralinių medžiagų.
– Nešiojant breketus negalima valgyti kieto maisto, pavyzdžiui, riešutų, karamelinių saldainių, kramtomosios gumos. Negalima kąsti obuolio, morkos (juos reiktų susipjaustyti gabalėliais).
Vykdant individualią burnos higienos programą, maždaug po keturių savaičių galima tikėtis gerų dantų emalio pokyčių, dantys tampa blizgesni. Tinkamai valant dantis bei prižiūrint breketų sistemą, ji paprastai gerai laikosi ir nereikia dažnai lankytis pas gydytoją ortodontą, o nuėmus breketų sistemą dantų emalis nebūna pažeistas.
Pas burnos higienistą
Reguliari profesionali dantų higiena nešiojant breketus svarbi, nes apnašos kaupiasi ir vadinamieji dantų akmenys susidaro palyginti greitai. Nešiojantiesiems breketus burnos higienos namuose tikrai nepakanka. Lankytis pas burnos higienistą, jeigu gydytojas nenurodė kitaip, reikia kas tris ar keturis mėnesius. Kokybiška dantų higiena ir burnos ertmės priežiūra reikalinga viso ilgokai trunkančio ortodontinio gydymo metu. Pacientai turi periodiškai lankytis pas gydytoją ir burnos higienistą. Jų profesionali pagalba ir patarimai labai svarbūs, tačiau svarbiausios yra paciento pastangos.
Net ir sąžiningai bei kruopščiai valydamas dantis, žmogus dažnai nepasiekia protinių ar krūminių dantų, tinkamai neišvalo tarpdančių, todėl dantys ima gesti. Norint to išvengti, rekomenduojama bent kartą per metus, o kartais ir dažniau, atsižvelgiant į jūsų dantų būklę ir higienos įpročius, atlikti profesionalią burnos higieną odontologijos kabinete. Šios procedūros metu patyrę profesionalai specialiomis priemonėmis pašalina mineralizuotas ir nemineralizuotas dantų apnašas, nupoliruoja dantis, jei reikia, atlieka gydomųjų preparatų aplikacijas. Tada dantys bus gražūs ir sveiki, o jūs galėsite plačiai šypsotis.
Pagal smlpc.lt informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė
Edita Banevičienė