„Joga – tai ne dailios asanos su madingais drabužiais. Tai kūno ir sielos harmonizavimas. Norint praktikuoti jogą, tereikia būti gyvam.“ Šie jogos mokytojos Alice Maria iš Palermo žodžiai lydėjo visą mokymosi laiką Italijoje, Trapani mieste vykusiuose kursuose „Yoga and Meditation for Educators: Be a Great Teacher, Be Your Best Self“. Per penkias dienas joga atsiskleidė ne kaip fizinė veikla, o kaip gilesnis santykis su savimi.
Kiekviena diena buvo vis kitokia – su savitu tempu, nuotaika ir vidine patirtimi. Pirmieji žingsniai – paprastumas. Kursai prasidėjo nuo kėdžių jogos. Tai buvo netikėtas, bet labai svarbus priminimas – jogai nereikia nei pasiruošimo, nei ypatingų gebėjimų. Užtenka būti ir leisti sau judėti.
Pirmiausia buvo pažįstama pirmoji – šakninė čakra, susijusi su saugumo jausmu, įsižeminimu ir fiziniu kūnu. Tai buvo kvietimas sustoti ir pajusti pagrindą po kojomis tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Antrąją dieną praktikuota Hatha joga – ramesnė, aiškesnė, tinkama pradžiai. Judesiai čia tapo būdu stebėti save. Ši diena buvo skirta sakralinei čakrai – mūsų jausmų, kūrybiškumo ir emocijų centrui. Praktika padėjo ne tik judėti, bet ir atsigręžti į tai, ką jaučiame.
Trečiąją dieną laukė gyvesnė Vinyasa joga. Judesiai tapo dinamiški, kvėpavimas – ritmingas, o praktika – energizuojanti. Buvo dirbama su saulės rezginio čakra – vidinės galios, pasitikėjimo ir energijos centru. Judėjimas čia virto ne tik fiziniu aktyvumu, bet ir savotišku vidinės jėgos pažadinimu.
Ketvirtoji diena daugeliui įsiminė labiausiai. Lėta, švelni Yin joga kvietė sustoti, pabūti su savimi ir leisti sau atsiverti. Šią dieną dėmesys buvo skiriamas širdies ir gerklės čakroms – santykiui su savimi, kitais ir gebėjimu išreikšti tai, kas svarbu.
Praktinės užduotys padėjo išlaisvinti emocijas, o mantrų dainavimas sukūrė bendrystės ir drąsos jausmą. Tai buvo patirtis, kurios neįmanoma perteikti vien žodžiais – ją galima tik išgyventi.
Paskutinė diena tapo visos kelionės apibendrinimu. Praktikoje susijungė skirtingos jogos formos, o dėmesys buvo nukreiptas į aukštesnius suvokimo lygius. Buvo pažintos trečiosios akies ir karūnos čakros, susijusios su vidiniu matymu, intuicija ir ryšiu su savimi.
Tai buvo ne tik apie žinias, bet ir apie pajautimą – apie tai, kaip skirtingos patirtys susijungia į vieną visumą.
Šios dienos buvo ne tik apie jogą. Tai buvo laikas sustoti, pajusti, pažinti. Be fizinės veiklos ir teorinių žinių svarbi dalis buvo ir bendrystė – naujos pažintys su dalyviais iš Islandijos ir Vokietijos, dalijimasis patirtimis ir bendras buvimas.
Joga atsiskleidė kaip praktika, kuri neprasideda ir nesibaigia ant kilimėlio. Ji persikelia į kasdienybę – į mūsų santykį su savimi, kitais ir aplinka.
(Straipsnis parengtas įgyvendinant Erasmus+ projektą „Tvarumo įtaka ir žinių taikymas siekiant bendruomenės sąmoningo sveikatinimo ir konkurencingo amžėjimo“.)