Kasdienybėje dažnai vartojame žodžius „stresas“ ir „nerimas“ kaip sinonimus. Tačiau iš tiesų tai nėra tas pats. Nors šios būsenos gali atrodyti labai panašios, jų kilmė ir poveikis skiriasi. Suprasdami šį skirtumą, galime geriau atpažinti savo savijautą ir pasirinkti tinkamus būdus jai gerinti.
Stresas – tai organizmo reakcija į išorinį dirgiklį. Jį dažniausiai sukelia konkreti situacija, pavyzdžiui, darbo terminai, konfliktai, finansiniai rūpesčiai, didesnis krūvis. Svarbu tai, kad stresas paprastai turi aiškią priežastį ir dažnai sumažėja, kai situacija išsisprendžia. Stresas gali pasireikšti tiek fiziškai, tiek emociškai nuovargiu, dirglumu, įtampa kūne, miego sutrikimais.
Nerimas yra labiau susijęs su vidine būsena. Skirtingai nei stresas, jis gali išlikti net ir tada, kai nėra aiškaus išorinio dirgiklio.Nerimui būdingas nuolatinis rūpestis, įkyrios mintys, sunkumas atsipalaiduoti, jausmas, kad „kažkas negerai“, net kai viskas objektyviai tvarkoje. Tai gali būti ilgiau trunkanti būsena, kuri daro įtaką kasdieniam gyvenimui.
Kodėl jie dažnai painiojami? Stresas ir nerimas turi labai panašius simptomusm dėl to gali būti sunku suprasti, ką iš tikrųjų patiriame. Tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad stresas dažniausiai turi priežastį, o nerimas gali tęstis ir be jos.
Tiek stresas, tiek nerimas gali būti sumažinti paprastais kasdieniais veiksmais. Pagelbėti gali fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, miegas, subalansuota mityba. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į savo savijautą. Jei jaučiame, kad stresas ar nerimas tampa nuolatinis ir pradeda veikti mūsų kasdienį gyvenimą, verta ieškoti pagalbos – pokalbis su specialistu gali padėti geriau suprasti situaciją ir rasti sprendimus.
Pirmas žingsnis yra suvokti, kas yra kas. Skirtumo tarp streso ir nerimo supratimas leidžia ne tik geriau pažinti save, bet ir sąmoningiau reaguoti į savo būsenas. Kartais svarbiausia ne „atsikratyti“ jausmų, o juos atpažinti ir suprasti, ką jie mums signalizuoja.
👉 (Straipsnis parengtas remiantis Amerikos psichologų asociacijos (APA) informacija: https://www.apa.org/topics/stress/anxiety-difference ir siejant su Erasmus+ projekto temomis.)