„Laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal“ – tai žodžiai iš gerai žinomos Luko ir V. Noreikos dainos „Laikas“, kurią atliko Lieporių gimnazijos muzikos mokytojas Eugenijus Andrulis kartu su gimnazistais. Taip Lieporių gimnazijoje prasidėjo jau tradicine tapusi šventė „Lieporių garbė“, dar kitaip vadinama Žaliojo kilimo diena, kuri primena, kad laikas praeitin nusinešė dar vienus metus.
Tai iškilmingas apdovanojimų vakaras, kuriame pasidžiaugiama pasiekimais ir padėkojama tiems bendruomenės nariams, kurie visus metus daugiausia augo patys ir augino kitus, kurie ieškojo, siekė, įdėjo daug širdies ir energijos garsindami skambų Lieporių vardą mieste ir respublikoje. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė, kuri pasidžiaugė, kad gimnazijoje labai daug talentingų ir išskirtinių mokinių, garsinančių gimnaziją ne tik akademiniais, bet ir meniniais, technologiniais, sportiniais pasiekimais, daug aktyvių tėvų, įsiliejančių į gimnazijos veiklą, padedančių įgyvendinti idėjas ir sumanymus. „Lieporių garbės“ nominantai pasirašo specialioje knygoje, kuri saugoma gimnazijos muziejuje, ir taip įsiamžina gimnazijos istorijoje, kuri siekia jau penkiasdešimt metų. Renginyje pasidžiaugta gimnazistų Agotos, Austėjos, Ugnės, Gyčio ir Simo iniciatyva įkurti grupę „5 pavara“, kuri surengė ir pirmąjį pasirodymą. Žiūrovų akis džiugino ir trečiokų gimnazistų šokis „Grecenikė“ (vadovas Algimantas Arlauskas). „Dabar jau žinome visi, kad Lieporiai – antri namai, kur visada esame laukiami“ – taip tarsi jau atsisveikindami dainavo abiturientai. Gausybės ovacijų sulaukė mokytojų Eugenijaus, Sauliaus ir Mykolo atliekama daina „Lauk manęs“. Įteikta kasmetinė „Saulėtų Lieporių premija“, kuri skiriama tiems, kurie skleidžia ryškiausią šviesą. Šiemet ji už akademinius pasiekimus skirta trečiokui gimnazistui Faustui Pivoriūnui, o abiturientei Viltei Adomaitytei – už kultūrinę ir meninę veiklą. Viltės atliekama muzika pertraukų metu paliesdavo ne vieno širdį iki pačių gelmių. Renginį vedę gimnazijos ugdymo skyriaus vedėja Reda Šteimantienė bei mokytojas Saulius Bušininkas baigdami šventę palinkėjo, kad Lieporių gimnazijos vardas kuo dažniau būtį girdimas – skambus, didingas, jaunatviškas ir veržlus. Toks, koks buvo iki šiol penkiasdešimt gegužių žydint slyvaitei kieme, penkiasdešimt vasarų po žydinčiomis liepomis, penkiasdešimt rugsėjų liepsna dabinantis klevui po gimnazijos langais, penkiasdešimt žiemų. Laiko nesustabdysi – žaliuoju kilimu eis dar ne viena karta, įveikusi iššūkius, atlikusi ne vieną prasmingą darbą, pati augusi ir auginusi kitus.
Šiaulių Lieporių gimnazijos mokytojos R. Norkutė, A. Šliažienė