Matematika niekada nebuvo mano stiprioji pusė, bet tikriausiai būtent tai ir skatino dirbti daugiau, mokytis uoliau, stengtis labiau, kad pasivyčiau stipriausiuosius, ir manau, kad pavyko visai neblogai. Dėl to noriu labai padėkoti mūsų matematikos mokytojai Zitai Mačiulienei, vienu bakstelėjimu į lentą sugrąžinančiai skrajojančias mokinio mintis atgal į matematikos labirintus, o skambiu, aiškiu žodžiu visiems įkvepiančiai ryžto ir užsispyrimo skintis kelią iki kiekvieno uždavinio kulminacijos – aiškaus atsakymo.
Būtent matematikos pamokų metu supratau, kad verta stengtis dėl to nuostabaus jausmo, kuris kaskart apima išsprendus uždavinį, išsiaiškinus naują temą, išmokus naują pamoką mokykloje, o už jos sienų – išmokus gyvenimo subtilybių. Dar kartą dėkoju ir užtikrinu – tai mokytoja, negailinti savo jėgų. Toks pavyzdys skatina mokinius reikalauti iš savęs daugiau, tada šiek tiek pasidžiaugti rezultatu, o po to vėl su pagreičiu judėti pirmyn!
Dėkodama Augustei už gražius prisiminimus, mokytoja Z.Mačiulienė sako:
„Dvyliktos klasės pradžioje, per bandomuosius matematikos kontrolinius, Augustės darbai buvo įvertinti tik 20 – 30 balų. Tačiau ji buvo atsakinga mokinė, – lankė ,,Sėkmės gimnazisto mokyklėlę“, namuose dirbo papildomai. Savo užsispyrimo bei pastangų dėka pasiekė puikų rezultatą- iš matematikos egzamino gavo 70 balų“.