Besibaigiant pavasariui, kada visa gamta atgimusi, žydi kaštonai ir liepose netyla paukščių giesmės, Lieporių gimnazijos 46 laidos abiturientams nuaidėjo paskutinis skambutis. Šventės rytą, skambant gimnazijos himnui ir ore skraidant įvairiaspalviams muilo burbulams, pasitikti ir pasveikinti gimnazijos simbolio Lieporiuko, abiturientai nuskubėjo į išpuoštas klases, kuriose vyko paskutinė – klasės auklėtojo – pamoka, kuriai pasibaigus, šventė tęsėsi Aktų salėje.
Gyvenimas jau taip sutvarkytas, kad laiko ratas sukasi nepaisydamas viruso, dėl pandemijos sulėtėjusio gyvenimo tempo… Abiturientai turbūt net nespėjo pajusti, kaip skambutis, auksaspalvį rudenį sukvietęs į klases, šiandien, žydintį pavasarį, kviesdamas į klasę nuskambėjo paskutinį kartą.
Dar tik skambutis, nors jau paskutinis,
Skaudi erdvė po kupolu aidžiu…
Kiekvienas garsas- tai lyg šaltinis
Iš gilumos, iš Mažvydo raidžių.
Srauni laiko upė praeitin nešė ir nugramzdino mokyklinius metus… Saulėtą gegužės rytą Šiaulių Lieporių gimnazijos XLI laidos abiturientams nuskambėjo Paskutinis skambutis. Ryte abiturientai atvežė savo klasių vadovus, juos pasitiko gimnazijos trečiokai: sproginėjančių burbulų jūra, drugeliais išpuošta mokykla, auklėtojų kabinetai. Mokytojai, vesdami paskutines pamokas, padėjo prisiminimais grįžti į vaikystę, davė paskutinius patarimus ir pamokymus.
Ši svetainė naudoja slapukus. Jie naudojami tam, kad būtų užtikrintas interneto svetainės tinkamas veikimas. Sutinku