Trumpametražių filmų kūrėja Kornelija Gražulytė ekranizavo vieną iš Armelitos kurtų eilėraščių.
„Gamtoje žmogus”
Pūva medžiai, grius ir sienos,
Krinta lapai, byra žodžiai,
Nelieka ten tiesos vienos,
Kur apsiblausę guli pažadai.
Geležinkelio labirintas tankus-
Taip vijokliai apkabinę kerštingai,
Tiesai, gyvenimui, taikai sparnus,
Lenkia pusėn savon lyg žmogus,
Kuris užtemdė saulę sienomis miškui.
Pelkė tramdo bei niokoja,
Tada nakty paskandina viltį.
Kol žmogus ir vėl kartoja :
„Myliu sugadintą pasaulį šį.”
Kas, jei ne pats, ir sugadino jį?
Atkartoti gamtos tobulumą,
Žmogus bando naująja technologija,
Geležinkelį miškui dovanoja,
O paskui pamiršta suniokotą.
„Myliu žemę, myliu mišką”,
Pamiršo amžinąją savos sielos dalį,
Gamtą niokoja gobšiąja ranka,
Vėl ta nesveika meilė žmogiškoji.
Žalieji laukai skendi migloje,
Vėlei apgailėtas gamtos atvirumas.
Lyg traukinio griausmas tyloje,
Aidi pasaulio pagalbos šauksmas.
II c klasės mokinė Vinogradovaitė Armelita