Saulėtą ir šiltą, kvepiančią žiedais birželio pavakarę Lieporių gimnazijos bendruomenė susirinko į tradicinę šventę. Kiekvienais metais šventė turi savo temą, šiemet ji skirta liepos mėnesį vyksiančiai šimtmetį mininčiai dainų šventei „Kad giria žaliuotų“. Gimnazijos direktorė Sigita Malinauskienė pasveikino visus susirinkusius, pasidžiaugė, kad pildosi jos svajonės matyti gimnazijos kieme šokantį ir dainuojantį gražų būrį jaunimo, palinkėjo malonių ir džiaugsmingų akimirkų bei nebijoti įsilieti į įvairias veiklas ir aktyviai praleisti laiką. Kiekviena klasė šventei turėjo atlikti namų darbus – pasidomėti tradiciniais lietuviškais patiekalais, paruošti jų stalą ir išmokti bei pristatyti dainą ar šokį. Renginio dalyviai galėjo išbandyti ir įvairias sportines rungtis. Įsilieti į šventės sūkurį visus pakvietė pirmieji pasirodę IA klasės gimnazistai ir atlikę dainą „Mūsų dienos kaip šventė“. Komisija aplankė visų klasių stalus, įvertino jų svetingumą, draugiškumą, tautiškumą. Įpusėjus renginiui laukė įdomiausia rungtis – paslėpto lobio ieškojimas, o suradusiojo laukė prizas. Skirtingas nominacijas bei padėkas pelnė ir kiekvienos klasės paserviruotas stalas. Šventėje netrūko dainų, šokių ir žaidimų, į kuriuos kartu su gimnazistais įsiliejo ir jų tėveliai, broliai ar seserys, draugai, mokytojai. Nuotaikingas vakaras visiems atnešė nepamirštamų akimirkų ir laimės kupinų jausmų. „Auga… Gražus atžalynas auga!“ – beveik prieš šimtą metų taip apie savo mokinius kalbėjo K. Binkio pjesės „Atžalynas“ vienas iš veikėjų mokytojas. Tą patį galima pasakyti ir apie Lieporių gimnazijos mokinius – jų meilė dainai, šokiui tikrai svariai prisidės prie to, kad Lietuvoje giria žaliuotų.
Lieporių gimnazijos mokytojos Rita Norkutė, Aida Šliažienė
