Aurimas Vengrys (Oreivis ir teisininkas)
Lieporių vidurinę mokyklą baigė 1996 metais.
Pirmoji mokytoja –Vanda Makarienė
Mokykloje…
“…kai dar lankiau mokyklą, buvo kalbama, kad į Vilniaus universiteto teisės specialybę įstoti galima tik už pinigus, o ašnorėjau sau ir kitiems įrodyti, jog tai netiesa. Mokiausi vakarais, naktimis. Klausiamas sakydavau, kad stosiu tik įteisę, jokio kito varianto nėra ir negali būti. Tikėjau, kadį stosiu.”
Aurimas prisimena mokykloje „advokataudavęs” klasės draugams prieš mokytojus, mokyklos direkciją. Mokytojai kartais mesteldavo: „Negi esi advokatas, kad kalbiu žkitus”.
Oro balionai…
Įstojus į universitetą pirmas svarbus gyvenimo tikslas buvo pasiektas. Tuomet kilo klausimas -ką veikti toliau?”Į Oreivystės centrą atėjau pamatęs skelbimą, jog oro balionų varžyboms reikalingi jauni energingi žmonės, kurie galėtų prisidėti organizuojant varžybas. Tada mokiausi pirmame kurse, buvo sesija. Ir dabar, prisiminęs šį savo žingsnį, juokauju: ko tik studentas nepadarys, kad nereiktų mokytis. Tai buvo mano pirmoji pažintis su oreivyste”, -teigia Aurimas.
„Oro balionas -tai romantika, laisvės pojūtis, galimybė atsiplėšti nuo žemės tiek fiziškai, tiek perkeltine prasme, pabūti vienam arba su draugais, pasidžiaugti gamta ir pradžiuginti kitus”, -taip savo gyvenimo aistrą kalba Aurimas.
Skridau gal 300 kartų ir kaskart patyriau vis ką nors nauja. Skraidžiau Latvijoje, Rusijoje, Liuksemburge, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Japonijoje. Gražiausia buvo Japonijoje -ten iš tiesų kitaip nei Europoje. Kita kultūra, klimatas, laiko juosta, visai kitoks skraidymas ir kiti žmonės, kitokios emocijos ir pojūčiai”, -susižavėjęs pasakoja Aurimas.
Ir meilė…
Aurimas pasakoja apie tai, kaip pratino draugę, vėliau tapusią jo žmona, skraidyti. „Dviese pakilome oro balionu. Buvo balandis, dar šaltoka. Pamatęs prieš akis gražų ežeriuką nusprendžiau šiek tiek oro balioną nuleisti, kad būtų galima ežere suvilgyti kojas. Tačiau krepšys iki pusės murktelėjo į vandenį. Tuomet būsimoji žmona sušlapo, sušalo ir susirgo, bet, matyt, jai patiko, nes ištekėjo už manęs”, -šypsodamasis prisimena Aurimas.
Karjera
Dirbęs skolų išieškojimo bendrovėje Aurimas perėjo į kitą barikadų pusę -dabar, įsteigęs savo įmonę, jis padeda įsiskolinusioms bei finansinių sunkumų turinčioms įmonėms ir asmenims.“Turėdamas savo verslą sprendi pats -gali eiti arba neiti į darbą, tereikia susitarti su savimi. Kita vertus, kai esi ir savininkas, ir vadovas, įsipareigojimai yra dideli, tad dažnai tenka pirmam ateiti ir paskutiniam palikti biurą.” Aurimas sako esantis reiklus sau.”Žmogus darbe turi jaustis gerai. Dar geriau -susirasti mėgstamą darbą ir tau nereikės dirbti. Darbas Oreivystės centre dabar man yra kaip pomėgis, teikia malonumo, -sako Aurimas. -O FPS svarbus kaip vienas iš gyvenimo tikslų. Esu užsibrėžęs tikslą užpildyti šią verslo nišą, t. y. sukurti sistemą, kuri padėtų įmonėms ir asmenims, turintiems finansinių sunkumų, tas problemas išspręsti, atsistoti ant kojų ir galų gale -normaliai gyventi.”
Apie buvusius mokytojus
“Visi mokytojai buvo ir yra mylimi (tai ypač supranti baigęs mokyklą arba netekęs jų). Už suteiktas žinias esu dėkingas visiems mokytojams, mokytojoms ir mokyklos vadovybei. Už mano asmenybės formavimą esu ypač dėkingas Astai Valavičienei, Astai Morkūnienei, Stasiui Veličkai, mokytojai Mačiukėnienei ir direktoriui Milteniui”.
Apie savo pasiekimus
“Reikšmingiausias mano pasiekimas: dabar esu tas, kas esu; jaučiuosi laimingas.”
Apie patriotiškumą
“Patriotas -tai žmogus, kuris sugeba 20-30-ies vaikų klasę vesti žinių labirintais ir juose nepasiklysti, o kitais metais kartoti tai iš naujo. Būti Mokytoju yra aukščiausio lygio patriotiškumas.”
Lietuva po 10, 20 metų…
“… bus linksmesnė, gražesnė, laimingesnė…”
Linkėjimai Lieporių gimnazijai
“Lieporių gimnazijai linkiu stiprybės, idėjinių ir kūrybinių iššūkių, supratingų ir žinių trokštančių mokinių.”