Pradinis Naujienos Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena

Lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena

: admin

Kasmet lapkričio 18 d. minima Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią dieną minint siekiama atkreipti visuomenės, sveikatos priežiūros specialistų, politikų dėmesį ir didinti informuotumą apie bakterijų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms ir remti racionalaus antibiotikų vartojimo iniciatyvas, stengiantis išvengti tolesnio antimikrobiniams vaistams atsparių infekcijų atsiradimo ir plitimo. Didėjantis atsparumas antibiotikams yra opi viso pasaulio sveikatos, maisto pramonės ir saugos problema, kuri gali paliesti kiekvieną iš mūsų. Nors antibiotikų atsparumo didėjimas yra natūralus procesas, tačiau netinkamas jų naudojimas dar labiau jį pagreitina. Didėjantis pavojingų infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, gonorėja ir salmoneliozė, skaičius tampa problema – šios ligos vis sunkiau išgydomos, nes antibiotikų efektyvumas mažėja.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2020 m. duomenimis, antibiotikų suvartojimas mūsų šalies ligoninėse išlieka didelis – 2020 m. duomenimis, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą tarp Europos šalių. Negerėja ir antimikrobinio atsparumo situacija – daugėja dauginiu atsparumu pasižyminčių bakterijų, tokių kaip Klebsiella pneumoniae ir Acinetobacter spp. Tad supratimas apie antimikrobinio atsparumo problemą ir sprendimų paieška išlieka prioritetine šalies sveikatos priežiūros sritimi.

Mitai ir faktai

  1. Antibiotikus gali skirti tik Jus apžiūrėjęs gydytojas.

TIESA

Daugelis peršalimo ligų gali sukelti tuos pačius simptomus, tačiau jų gydymas gali skirtis, tad tik Jus apžiūrėjęs gydytojas gali nustatyti, ar šį kartą esamiems simptomais mažinti reikia skirti antibiotikų.

  • Niekada nemėginkite įsigyti antibiotikų be recepto.
  • Niekada nekaupkite antibiotikų vėlesniam gydymui.
  • Jokiais atvejais nevartokite po ankstesnio gydymo likusių antibiotikų.
  • Niekada nesidalykite antibiotikų likučiais su kitais žmonėmis.
  1. Antibiotikai malšina skausmą ir gali išgydyti visas ligas.

MITAS

Antibiotikai neveikia kaip skausmą malšinantys ir negali palengvinti galvos ar kitų kūno dalių skausmo bei sumažinti karščiavimo.

  • Antibiotikai veiksmingi kovojant tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo.
  • Iki 80 % peršalimo ligų yra virusinės kilmės, taigi vartodami antibiotikus geriau nepasijusite.
  1. Be reikalo vartojami antibiotikai nepadės greičiau pasveikti ir gali sukelti šalutinių reiškinių.

TIESA

Nuo peršalimo ar gripo vartojami antibiotikai neduos jums jokios naudos, nes jie tiesiog neveikia virusinių infekcijų. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonius šalutinius reiškinius, pvz., viduriavimą, pykinimą arba bėrimą.

Vartoti antibiotikus sergant lengvomis bakterinėmis infekcijomis, pvz., rinosinusitu, gerklės uždegimu, bronchitas ar ausų uždegimu, dažnai nebūtina, nes dauguma atvejų žmogaus imuninė sistema gali pati įveikti tokias lengvas infekcijas. Tad daugumą simptomų galima palengvinti nereceptiniais vaistais. Vartojami antibiotikai nepalengvins Jums pasireiškiančių simptomų ir nepadės Jums greičiau pasijusti geriau.

Simptomams neišnykus arba iškilus abejonių, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Jums vertėtų kreiptis pagalbos, jei:

  • esate vyresni kaip 65 metų;
  • sergate astma arba diabetu;
  • sergate kitomis plaučių ligomis;
  • Jums sutrikusi širdies veikla;
  • turite sveikatos sutrikimų, dėl kurių nusilpusi imuninė sistema, arba vartojate vaistus, kurie slopina imuninę sistemą.
  1. Reikia skirti sau laiko pasveikti.

TIESA

Susirgus, ypač kai tam tikri simptomai pasireiškia pirmą kartą, gali būti nelengva. Taip pat tinkamu laiku apsilankyti pas gydytoją gali būti sunku. Žinant, kaip kontroliuoti pasireiškiančius simptomus, Jums gali būti lengviau kovoti su pasireiškusia liga. Sužinokite, kaip galite pasirūpinti savimi nevartodami antibiotikų. Atkreipkite dėmesį, kad sergant dauguma peršalimo ligų, ligonio būklė pagerėja po dviejų savaičių.

  1. COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais

TIESA

  • COVID-19 liga nėra gydoma antibiotikais, pabrėžia Pasaulio Sveikatos Organizacija (toliau PSO).
  • Pasak PSO, netinkamas antibiotikų vartojimas per COVID-19 pandemiją gali sukelti spartesnį antimikrobinio atsparumo atsiradimą ir plitimą.
  • COVID-19 ligą sukelia virusai, o ne bakterijos, todėl antibiotikai neturėtų būti naudojami virusinių infekcijų prevencijai ar gydymui, nebent yra bakterinės infekcijos indikacijų, kurias nustato gydytojai.

Antibiotikai – vaistai, kurie naudojami siekiant išvengti bakterinių infekcijų arba jas gydyti. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai įvyksta bakterijos pasikeitimas kaip atsakas į ją veikiantį vaistą.

Bakterijos, o ne žmonės, tampa atsparios antibiotikams. Tokios bakterijos gali užkrėsti žmogų. Jų sukeltą infekciją sunkiau išgydyti nei sukeltą vaistams neatsparių bakterijų.

Atsparumas antibiotikams yra pakilęs iki pavojingai aukšto lygio visame pasaulyje. Nauji atsparumo mechanizmai atsiranda ir plinta pasaulyje kiekvieną dieną, keldami grėsmę mūsų gebėjimui valdyti infekcijas.

Atsparumas antibiotikams padidina sveikatos priežiūros kaštus, prailgina gydymo ligoninėje laiką bei didina mirtingumą. Apskaičiuota, kad vien tik Europos Sąjungoje antimikrobiniams vaistams atsparios bakterijos yra maždaug 25 000 mirties atvejų priežastis ir kainuoja daugiau nei 1,5 mlrd. JAV dolerių kasmet, vertinant sveikatos priežiūros išlaidas. Pasauliui reikia skubiai keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą bei vartojimą. Be elgsenos ir požiūrio pokyčių, net ir atradus naujus vaistus, atsparumas antibiotikams išliks viena iš didžiausių grėsmių.

Pasaulio sveikatos organizacija nuolat primena, kad antibiotikai turi būti skiriami ir vartojami racionaliai – tik tada, kada būtina. Neišvengiamu atveju, kai žinomas infekcijos sukėlėjas, dažniau turi būti skiriami siauro, o ne plataus veikimo spektro antimikrobiniai vaistai. Nes pastarieji sunaikina daugiau žmogaus organizmui naudingų bakterijų negu siauro spektro antibiotikai. Svarbu paminėti, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, tarptautiniame kontekste Lietuva pagal legalių antibiotikų suvartojimą yra greta tokių Europos valstybių kaip Vokietija ir Suomija. Mažiau antibiotikų suvartoja tik austrai, švedai, slovėnai, olandai bei kaimynai – latviai ir estai.

Ne paslaptis, jog lietuviai vis dar pripratę imtis savigydos, ignoruoja specialistų patarimus tam tikros ligos atveju, dažnai gydytojų ar vaistininkų reikalauja tam tikrų antimikrobinių vaistų, ne tik patys vartoja nelegalius, moksliniais tyrimais nepatikrintus ir tik užsienio rinkoje tiekiamus antibiotikus, bet jais dalinasi ir su artimaisiais, pažįstamais ar net juos perpardavinėja. Nors patikimų duomenų apie suvartojamus nelegalius antibiotikus nėra, galima daryti prielaidą, kad vis dėlto tai yra aktuali visuomenės problema, kurią reikia spręsti šviečiant žmones apie antibiotikų netinkamo vartojimo žalą, galimas ilgalaikes pasekmes.

Kaip visuomenė gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams mažinimo?

  1. Reguliariai plaukite rankas, laikykitės taisyklingos maisto higienos.
  2. Nekontaktuokite su žmogumi, sergančiu infekcinėmis ligomis.
  3. Vartokite antibiotikus racionaliai ir tik su gydytojo paskyrimu.
  4. Suvartokite visą paskirtų antibiotikų kursą.
  5. Niekada nevartokite spintelėse užsilikusių antibiotikų likučių. Nebaigtus vartoti antibiotikus reikėtų atiduoti į vaistines utilizavimui.
  6. Niekada nesidalinkite antibiotikų su kitais.

Pagal  http://smlpc.lt/ informaciją parengė visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Edita Banevičienė

 

Galbūt Jus sudomins

Palikite komentarą

Ši svetainė naudoja slapukus. Jie naudojami tam, kad būtų užtikrintas interneto svetainės tinkamas veikimas. Sutinku