EVA MISIŪNAITĖ – Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės narė
Aš esu Eva, mokiausi Šiaulių Lieporių gimnazijoje ir baigiau 2011m. Iškart po mokyklos baigimo stojau į Vytauto Didžiojo universitetą, norėdama pabaigti Naujųjų medijų meno specialybę.
Mokykloje mano auklėtoja buvo Lina Tubienė. Tai buvo žmogus, pašventęs savo gyvenimą matematikai, ekonomikai ir mūsų, B klasės auklėtinių, auklėjimui. Tai buvo žmogus, neretai su mumis pajuokaudavęs pertraukų metu, išklausęs mūsų nusiskundimus ir kartu besidžiaugiantis mūsų pasisekimais mokykloje ir už jos ribų, išvykomis, kurios užpildydavo klasės sienas įvairiais smagiais prisiminimais ir diskusijomis. Kartais būdavom ir pabarti.
Kaip ir minėjau, pradėjau studijuoti VDU Naujųjų medijų meną. Tai pakankamai jauna specialybė Lietuvoje, dar tik pradedanti leisti tvirtas šaknis. Tai perspektyvus dalykas, leidžiantis jaunam kūrėjui mokytis dirbti su technologija, tokia kaip kompiuteriai, fotoparatai, videokameros, įvairiais garso kūrimo aparatais, bei kurti šiuolaikinį meną pasitelkiant įvairias kompiuterines programas, pradedant populiariuoju Adobe Photoshop ir baigiant mažiau žinomomis programomis, kuriomis neretai naudojasi pavieniai studentai kurdami videokūrinius, fotografijų serijas, animaciją ir kitus grafinius dalykėlius. Tai studijos, atveriančios duris į kultūrinį pažinimą, reklamos kūrimo platybes bei didžiules perspektyvas dizaino kūrimo srityje.
Kadangi esu sportuojantis žmogus, mano darbas daugeliu atžvilgiu remiasi į sportą. Sportuoju jau daugiau nei 10 metų, todėl ir mano darbas yra daugiau mažiau susijęs su sportu, sportininkais ir žmonėmis, mėgstančiais užsiiminėti aktyvia veikla. Esu bėgikė, todėl man labai svarbu žmones paskatinti bėgioti kuo dažniau (juk bėgimas – tai pati pigiausia sporto salė! O ir dar kiek kalorijų padeda sudeginti…!). Kalbant iš „meniškosios” pusės, dar nė nebaigusi universiteto pasisekdavo gauti užsakymų pafotografuoti ar pafilmuoti įvairiausius renginius universiteto ar už universiteto ribų. Kitaip tariant, pa’freelance’indavau ir dėl to tik smagu būdavo, kad gaudavai galimybę pasireikšti kaip kūrėjas. Nors ir dabar tokių darbelių netrūksta.
Savo mokykla didžiuojuosi, nes ji yra viena iš stipriausių mokyklų Šiauliuose (bent jau man ji taip asocijuojasi). Smagūs renginiai, nuostabūs mokytojai, kieti moksleiviai, dar tais laikais buvusios požeminės rūbinės ir valgyklos bandelės…
Mėgstu labai daug ką. Visada piešdavau, sportuodavau, bandydavau ir gerai mokytis, nes tai būdavo įdomu. Baigusi gimnazija, supratau, kad noriu dar daugiau mokytis, todėl pradėjau daug skaityti ir bendrauti su bet kokiais žmonėmis. Dar mėgstu ir daug pavalgyt…
Patriotas – tai tas, kuris yra ištikimas savo vertybėms.
Lietuva po 10, 20 metų… Atsakysiu, kai tiek nugyvensiu, o dabar manau, kad viskas bus jai gerai.
Lieporių gimnazijai linkiu, kad išugdytų daug gerų žmonių, siekiančių savo tikslų, kad būtų lankstūs ir nebijotų naujovių bei rizikos.
Mokytojams palinkėsiu kantrybės kovojant su moksleivių norais nuolat būti ONLINE savo SMARTPHONE’nuose ir juos sudominti savo žiniomis apie dalyką, kurį išmanote geriausiai ir padaryti 10 pritūpimų su moksleiviais pamokos metu.
Lieporių gimnazija man buvo kaip galimybė tobulinti save kaip sportininke.. Įvairios mokyklinės varžybėlės, krosai, „Dąsūs, stiprūs, vikrūs” ir pan. suteikė smagių akimirkų ir stiprino mane fiziškai. Todėl kai suaugau, supratau, kad tokie smulkūs dalykėliai prisidėjo prie galimybės būti Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės nare, startuoti lengvosios atletikos Baltijos šalių, Europos čempionatuose, Pasaulio studentų Universiadoje (Pietų Korėja), pamatyti įvairias Europos šalis, (Šveicarija, Portugalija, Serbija, Suomija ir pan.), kovoti dėl Lietuvos čempionės titulo ir galų gale ja tapti sprinto (200, 400m.) rungtyse.
