Kęstutis Juščius – pievagrybių augintojų bendrovės „Baltic Champs Group“ savininkas ir vienintelis akcininkas.
Į klausimą, kokia yra sėkmės formulė Kęstutis atsakė, kad į verslą pasukti nusprendęs žmogus pirmiausia turi turėti verslumo gyslelę.
„Aš į daugelį dalykų žiūriu optimistiškai, matau galimybes, kurias gali teikti vienas ar kitas verslas. Savaime suprantama, versle reikia ir užsispyrimo bei mokėjimo apie save suburti gerus darbuotojus.
Versle būtina ir nuojauta, kuri atsiranda tada, kai gerai išmanai tai, ką dirbi.”
Prisiminimai iš mokyklinių laikų…
Pradėjau ir baigiau 14 vidurinę mokyklą , atrodo buvau 14 laidos absolventas .
Mano klasės auklėtoja – Gerb . Zita Mačiulienė. Puiki matematikos ir gyvenimo mokytoja .
Įstojau ir baigiau Vilniaus Universitetą , ekonomikos fakultetą , vadybos specialybę .
Besimokydamas 2 kurse grįžau į gimtuosius Šiaulius plėtoti savo pagrindinio gyvenimo verslo .Čia ir šeimą sukūriau.
Mūsų mokykla visais laikais buvo puiki vieta asmenybės atsiskleisti – čia buvo puikūs ir užvedantys mokytojai , užklasinio auklėjimo vadovai . Man teko būti ir choristu , skudutininkų ansamblyje groti , mušti būgnus kaimo kapeloje .
Vos nepamiršau linksmiausios mano gyvenimo istorijos – didžėjavimo klube „DORADO“.
Buvom pirmieji surengią pirmą komercinę diskoteką mieste , mokyklos patalpose su Policijos apsauga ir kitais dalykais .
Mūsų mokykla buvo tikrai ta vieta , kur jaunas žmogus , jei tik turėjo noro , galėjo išeiti į gyvenimą rimtai pasiruošęs ir pasiekti tai , ko jis buvo vertas .″
Pievagrybių verslo imperijos pradžia – apgraibomis
Pirmąjį savo verslo planą šiaulietis Kęstutis Juščius sukūrė būdamas dvylikos metų, pirmąjį sėkmingą verslo projektą įgyvendino būdamas penkiolikos, o sulaukęs devyniolikos uždirbtus ir pasiskolintus pinigus investavo į kelerius metus brandintą projektą – pievagrybių auginimą.
Idėja gaminti girą kilo dvylikamečiui
K. Juščius sakė, kad idėjų, kaip būtų galima užsidirbti pinigų, nestokojo nuo mažens. Sulaukus dvylikos metų šiauliečiui kilo idėja gaminti girą.
„Tuo metu žmonės buvo įpratę girą pirkti iš gatvėje stovinčių cisternų. Nors to gėrimo tikra gira pavadinti tikrai nebuvo galima, ją miestiečiai pirkdavo trilitriniais stiklainiais. O mano močiutė virė išties labai skanią kaimišką girą su duonos plutele ir razinomis.
Pagalvojau, kad būtų pelninga pardavinėti pagal močiutės receptą pagamintą girą. Netgi buvau paskaičiavęs, kiek reikėtų pinigų jos gamybai, kokia būtų šio gaminio savikaina. Buvau įsitikinęs šio verslo sėkme, nes žmonės buvo įpratę pirkti girą, o čia jiems būtų pasiūlytas daug geresnis produktas“, – vaikystėje sukurtą verslo planą prisiminė K. Juščius.
Tačiau tuomet artimieji iš dvylikamečio pasvarstymų tik pasijuokė.
„Suaugusieji sakė, kad čia visiška nesąmonė. Tačiau prabėgo ketvirtis amžiaus ir vaikščiodamas po Palangą pamačiau gatvėje pardavinėjamos giros statinę, o paragavęs supratau, kad ji labai panaši į tą, kurią gamino mano močiutė. Kažkas juk šią mano vaikystės idėją realizavo “, – sakė K. Juščius.
Paauglys sumanė auginti svogūnus
Pirmą verslo projektą palaikomas artimųjų K. Juščius įgyvendino būdamas penkiolikos metų.
Paauglys nusprendė, kad būtų pelninga pas močiutę kaime auginti svogūnus. Šįkart K. Juščiaus pasiūlymui artimieji pritarė.
„Į šį projektą įtraukiau ir mokytojomis, gydytojomis, teisėjomis dirbančias tetas. Nusprendžiau, kad reikia pasodinti 25 arus svogūnų, o derlių parduoti perdirbimo fabrikui. Man teko viską suplanuoti, suskaičiuoti, nupirkti sodinukų.
Užauginome 6 tonas svogūnų. Pelno gavome po rublį už kilogramą. Mano dalis šiame projekte buvo 25 procentai, taigi gavau 1500 rublių. Tiek tada kainavo motociklas „Jawa“, kurį svajojau įsigyti“, – pirmąjį sėkmingą verslo projektą prisiminė K. Juščius.
Nusipirkti motociklo vaikinui nepavyko, nes tuomet buvo deficito laikai – galėjai turėti pinigų, tačiau neturėti galimybės už juos nusipirkti norimą daiktą. Ieškoti motociklo tėvo lydimas K. Juščius vyko net į Rygą. Neradus motociklo ir Rygos parduotuvėse tėvas K. Juščiui patarė neliūdėti, o uždirbtus pinigus panaudoti jo seno automobilio VAZ 2103, kurį pažadėjo atiduoti sūnui, remontui.
Paklausiau tėvo patarimo ir dar nesulaukęs pilnametystės turėjau savo automobilį su patobulinta išore ir puikia garso aparatūra“, – sakė K. Juščius.
Pinigų užsidirbo ir studijuodamas
Baigęs vidurinę mokyklą K. Juščius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti gamybos organizavimo (verslo administravimo).
„Kad būsiu grybų augintojas, žinojau jau stodamas į universitetą“, – prisiminė K. Juščius.
Tokį apsisprendimą lėmė ir nuojauta, ir pažintis su šioje srityje jau dirbančiais verslininkais.
Trauktis nebuvo kur
Išlikti tvirtam ir nekreipiant dėmesio į nesėkmes eiti pasirinktu keliu, K. Juščiaus teigimu, jam padėjo ir jaunatviškas maksimalizmas: „Jaunas žmogus gali kur kas daugiau iškęsti ir pakelti, jis gali 18 valandų vairuoti, 4 valandas pamiegoti ir vėl sėsti prie vairo. Tai buvo tie metai, kai galėjai mėginti galva pramušti sieną.
Į grybų auginimą buvau įdėjęs ne tik savo, bet ir giminaičių pinigus – apie 40 tūkst. JAV dolerių – taigi trauktis nebuvo kur.
Išlikti versle padėjo ir nuoseklumas, žinių troškimas, savikritika, noras tobulėti.
Lietuvoje buvo gal 8-10 stambesni pievagrybių augintojai, bet ne visi sugebėjo išvystyti technologiją, kad krentant grybų kainoms galėtų padidinti gamybos efektyvumą ir atlaikyti labiau technologiškai pažengusių Lenkijos bei Olandijos grybų augintojų konkurenciją.
Tie, kas neįvaldė gamybos technologijos, turėjo nutraukti verslą, nes gamyba tapo nuostolinga.
Turi gamyklų ir kitose šalyse
Šiuo metu kompanija „Baltic Champignons“ turi gamybinius padalinius ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje bei Lenkijoje. Lietuvoje kompanija per mėnesį išaugina per tūkstantį tonų pievagrybių.
„Esame vieninteliai grybų žaliavos substratų gamybos įmonė Baltijos šalyse. Juos tiekiame ir Lenkijos bei Rusijos pievagrybių augintojams.
Kalbant verslo terminais, „Baltic Champignons“ yra labai stiprią vertikalią integraciją turinti kompanija.
Pagrindinę grybų auginimo žaliavą gaminame patys. Iš natūralių žaliavų gaminame substratus grybams auginti, auginame grybus, juos pakuojame ir patys pristatome klientams. Visa mūsų produkcija yra parduodama be tarpininkų.
Lietuvoje lieka mažiau nei 15 proc. čia užaugintų pievagrybių – kita dalis eksportuojama. Daugiausia pievagrybių tiekiame Skandinavijos šalių rinkoms. Visi didžiausi šių šalių prekybos tinklai yra mūsų pirkėjai. Esame pievagrybių tiekimo lyderiai Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose. Apie 30 proc. produkcijos parduodame Rusijos rinkai.
